Vasario 10-16 dienomis, Skuodo Bartuvos proginazijos mokytoja Raimonda Remezienė, direktorius Virginijus Jokšas, psichologė Loreta Šakalienė, mokinės Gabrielė Budrytė ir Vakarė Andriekutė, buvome išvykę į Italiją su projektu ,,Erasmus+‘‘. Šioje kelionėje viena iš mokinių pirmą kartą skrido lėktuvu, o abi mokinės pirmą kartą buvo Italijoje ir pirmą kartą važiavo su traukiniu. Ir jau ne pirmą kartą visi kartu patyrėme daug nuostabių įspūdžių dėka ,,Erasmus+‘‘ projekto.
Mūsų kelionė į Italiją buvo ilga, nes turėjome važiuoti į Rygos oro uostą, iš ten skridome į Frankfurtą Vokietijoje ir galiausiai į Veneciją Italijoje. Kelionė vyko naktį, todėl buvome visiškai be miego, bet nuovargio nejautėme, nes visgi buvome įžymiojoje Venecijoje. Ten aplankėme nuostabią San Marko aikštę, pamatėme ir San Marko baziliką bei gražią varpinę. O kur jau gražūs tiltai, paslaptingos siauros gatvelės ir neįprastai patrauklūs Itališki pastatai… Pro akis nepraslydo ir Lietuvoje neįprasti augalai, kurių matėme ne tik Venecijoje, bet ir Adrijoje.
Taigi, po viešnagės Venecijoje, traukiniu patraukėme į Adriją. Kaip jau minėmoje, mokinėms tai buvo pirma kelionė traukiniu. Tiesa, labai įsimintina, nes važiuojant į Adriją mūsų traukinys staiga užsiliepsnojo. Tačiau nė vienas iš mūsų nenukentėjome. Nenukentėjo ir kiti keliauninkai. Vakare susitikome su savo partnerėmis iš Italijos ir nuvykome pas jas. Tiek Vakarė, tiek Gabrielė su savo partnerėmis (Eliza ir Kamila) sutarė gerai, bet tai nebuvo vienintelės jų draugės. Italijoje per beveik savaitę jos susipažino su daugybe mokinių iš kitų šalių ir patyrė daug nuotykių bei parsivežė daugybę įspūdžių, kuriuos visi kartu išgyvenome. Visą laiką, kol buvome Adrijoje tikrai nenuobodžiavome. Merginos kūrė ,,Survival guide‘‘, kurio metu mokėsi, kaip paklausti klausimų įvairiomis temomis net penkiomis kalbomis: lietuviškai, latviškai, itališkai, ispaniškai ir graikiškai. Šis jų mažas projektas buvo pristatytas kone visiems Adrijos mokykloje besimokantiems mokiniams. Taip pat šiek tiek pristatėme Lietuvą, vėliau padėjome mūsų mokytojoms vesti lietuvių kalbos pamokas į licėjų pakviestiems miestelėnams bei vietos mokiniams, kurios tikrai pasiteisino, nes paskui užsieniečiai su mumis sveikinosi, o kartais ir padėkodavo lietuviškai.
Turbūt labiausiai įsiminė kelionė į Raveną (į ją dideliu autobusu keliavome visi projekto dalyviai). Ravena – tai antroji Roma, kažkada, dar prieš Italijai susivienijant, buvusi Adrijos žemių sostinė. Taip mums šį nuostabų miestą pristatė vietinis gidas. Ir iš tiesų – Ravenoje buvo daug nuostabaus grožio, būtent Italijai būdingų pastatų. Italija yra religinga šalis, kadangi Romoje įsikūręs Vatikanas, kuriame yra popiežius, todėl Ravenoje aplankėme keletą įspūdingo grožio bažnyčiųir bazilikų. Turėdami laisvo laiko pasivaikščiojome gražiomis Ravenos gatvelėmis ir paragavome pagrindinio Italijos patiekalo – picos. Jų skonis Italijoje tiesiog neapsakomas.
Deja, viskas, kas turi pradžią, turi ir pabaigą. Taip pat ir mūsų viešnagė Italijoje. Šios kelionės metu ne tik pamatėme naujų vietų, naujų žmonių ar patyrėme daug įspūdžių, bet ir pamatėme kitokius mokytojų veidus. Pamatėme, kokie jie iš tikrųjų yra linksmi, net truputį nutrūktgalviški, nuoširdūs ir visai nenuobodūs ar rimti, kaip kad atrodo mokykloje. Mūsų santykiai su mokytojais buvo tokie draugiški ir šilti, jog jautėmės lyg keliautume viena didelė šeima – mama, tėtis, teta ir dvi dukrytės. Ši kelionė tikrai dar ilgai išliks ne tik mūsų prisiminimuose, bet ir mūsų širdyse.
Vakarė Andriekutė
