Vasario 26 diena progimnazijoje buvo kitokia nei įprastai. Jaudinomės, nes žinojome, kad bus viktorina ir mes turėsime parodyti, ką žinome apie švietėją, istoriką, rašytoją Simoną Daukantą.
Prieš viktoriną pasikartojome žemaitiškus žodžius. Tie senesni žemaičių žodžiai labai keisti, todėl sunku juos atsiminti, bet kai esi tikras žemaitis, jų ir norėdamas nepamirši. O mes gi esame skuodiškiai – žemaičiai! Pasiskirstėme į dvi grupes, pasiryžę sunkumams, ėjome į biblioteką, kur bibliotekininkės mums paruošė viktoriną ,, Skaitydamas augu ir gimtą kalbą saugau“ apie gimtąją kalbą ir Simoną Daukantą.
Prasidėjo dienos įdomumai: galvojome, rašėme, piešėme. Vieni klausimai sunkesni, kiti lengvesni. Į klausimus atsakyti buvo įdomu, bet reikėjo pakrutinti smegenis, kad prisimintume, ką žinome apie mūsų gimtinę išgarsinusį Simoną Daukantą. Vienai komandai į vieną klausimą sekėsi geriau atsakyti, kitai į kitą.
Pagaliau atėjo ta akimirka, kai skelbė rezultatus. Skirtumas tarp surinktų taškų nebuvo didelis. ,,Lietuvos žemaitukai“ ir ,,Žemaičių vaikai“ liko patenkinti bibliotekininkių apdovanojimais, pagyromis.
Padėkojame bibliotekininkėms Bronelei ir Sigitai už naujas žinias apie Simoną Daukantą, įdomią viktoriną.
Darbą tęsėmė klasėje. Gaminome vieną daiktą, kurį matėme Simono Daukanto klėtelėje, kada lankėmės ten rudenį. Vieni gaminome baldus, kiti įrankius. Gaminti buvo įdomu. Pagamintus darbelius padėjome ant vieno stalo. Buvo gražus vaizdas.
Ši diena buvo įdomi ir naudinga. Buvo smalsu sužinoti daugiau apie tokį didį ir protingą žmogų.
4 c kl. mok. Odetos Ronkaitytės ir Eimantas Dirkstys
