Birželio 7 d. Skuodo Bartuvos progimnazijos kolektyvas keliavo po Dzūkijos kraštą. Tai Skuodo rajono savivaldybės administracijos dovana progimnazijos 40-ties metų jubiliejaus proga.
Susipažinti su visais gražiausiais Dzūkijos kampeliais gali būti per maža ir mėnesio, o mes turėjome tik vieną dieną, tad išvykos maršrutą susiplanavome kruopščiai ir tiksliai laikėmės susidaryto grafiko. Šeštą valandą ryto autobusas pajudėjo iš Skuodo ir po keturių valandų kelionės mes jau Dzūkijos sostinėje – Alytuje. Pasižvalgę po Alytų, pasukome į Merkinę. Svečiavomės Merkinės Vinco Krėvės gimnazijoje, kur buvome labai šiltai priimti, prisiminti bendri projektai, kuriuose mūsų mokyklos dalyvavo, pasilabinta su senais pažįstamais. Sužinojome ne tik apie gimnaziją, bet ir apie Merkinės apylinkes, jos gyventojus. Aplankėme kryžių kalnelį, įrengtą gimnazijos stadione. Čia sunkiais pokario metais atgulė per 700 nekaltų žmonių, ilsisi ne vieno šimto partizanų ir jų rėmėjų palaikai. Šiandien toje vietoje pašventinta daugiau kaip du šimtai kryžių. Ši kryžių kalnelį įrengė patys Merkinės bendruomenės nariai.
Kad Dainavos krašte žmonės mėgsta dainuoti, supratome išlipę iš autobuso prie Merkinės piliakalnio, kur mus skambia daina pasitiko gatve ėjęs žmogus. O ant Merkinės piliakalnio vedė daug pakopų, kurias tikrai verta įveikti vien jau dėl vaizdo – vienoje pusėje matosi Merkinės miestelis, kitoje – Nemunas ir tiltas per jį, dar kitoje – Merkys. Senais laikais ant šios 30 metrų aukščio kalvos stovėjo viena svarbiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) pilių. Pasigrožėję apylinkėmis nuo piliakalnio, panorome užkopti į vieną aukščiausių Lietuvoje apžvalgos bokštų. Viršutinė apžvalgos aikštelė įrengta 25 metrų aukštyje. Užlipus į patį viršų apima dviprasmiški jausmai – ir gražu, ir baisu. Bokštas svyruoja, bet atsiveria įspūdingi vaizdai. Už Nemuno upės slėnio tolyn į horizontą nusidriekę pušynai užburia savo grožiu.
Vienas iš svarbiausių ekskursijos tikslų buvo aplankyti unikalų pastatą – Merkinės piramidę. Merkinės piramidė buvo pastatyta Dievo apsireiškimo 1990 m. vietoje. Pastatas įžymus savo stebuklingomis galiomis. Pasak šimtų liudytojų, praleidus pusę valandos piramidėje, jaučiami milžiniški pozityvūs fiziniai ir dvasiniai pokyčiai. Vaizdų ir atmosferos harmonija tikrai nepaprasta, pasijutome pakylėti. Bet čia kelionė tik įpusėjo. Dar pabuvojome garsiajame Grūto parke, kur eksponuojami originalūs sovietų okupacijos laikmečio paminklai. Nuvykome į Druskininkus. Valandėlę pasivaikščiojome po miestą, ir pasigrožėję Druskonio ežero pakrantėmis, gražiai tvarkomais skverais, grojančiu fontanu, išvykome į Liškiavą. Tai senas dzūkų miestelis, esantis 9 km nuo Druskininkų, kairiajame Nemuno krante. Pagrindinės Liškiavos vertybės: archeologinis paveldas ir architektūros paminklai. Istorikų ir archeologų duomenimis šioje vietovėje žmonių gyventa dar akmens amžiuje. Negalėjome praleisti progos ir neužkopti į Liškiavos piliakalnį, kur mūsų akys ir sielos vėl džiaugėsi pasakiškais vaizdais. Grožėjomės puošniais ir didingais baroko stiliaus statiniais – tai bažnyčia bei buvusio dominikonų vienuolyno pastatais, varpine ir koplytstulpiu.
Dar vienas kelionės tikslas – Punios piliakalnis (dar žinomas kaip Margirio kalnas). Senais laikais ant piliakalnio stovėjo medinė pilis, kuri buvo sudeginta. Manoma, kad tai galėjo būti legendinio kunigaikščio Margirio Pilėnų pilis. Pilies nebėra, bet užkopę į piliakalnį dar kartą įsitikinome, kad mūsų Lietuva labai graži. Vakarėjant aplankėme „žaliausią“ Lietuvos kurortinį miestą Birštoną. Čia Nemunas teka išsiraizgęs nuostabiomis kilpomis, poilsiautojus viliojantis savo išskirtiniu kraštovaizdžiu ir ramybe.
Namo grįžome naktį, šiek tiek pavargę, bet su pakilia nuotaika ir naujais įspūdžiais. Už nuostabią ekskursiją dėkojame Skuodo rajono savivaldybės merui Petrui Pušinskui ir Skuodo rajono savivaldybės administracijos direktoriui Pranui Vaškiui.
Lineta Šlepavičienė
Direktoriaus pavaduotoja ugdymui