Šiandien, birželio 21 dieną, ateitininkų stovykla „Kuriančioji Meilė“ baigėsi. Ryte pavalgėme pusryčius, palaiminome šeimininkėles, padėkojome. Kaip ir kiekvieną rytą sustojome į ratą: dėkojome stovyklos vadovams Donatui, Kasparui, Gabrielei, Mantvydui, komendantui Gvidui ir visiems stovyklos dalyviams. Tada sugiedojome ateitininkų himną, nuėmę nuo stiebo ir sulankstę vėliavą pardavėme globėjai Virginijai.
Skuodo dekanato ateitininkų stovyklos antroji diena prasidėjo nuo mankštos lauke. O po pusryčių lipome į bažnyčios bokštą. Iš ten atsiveria puiki Šventosios panorama, matosi jūra. Vėliau turėjome viktoriną ,,Kū žėnau aple Skouda kraštą?“ Sulaukėme svečių: mus aplankė jau suaugusios ateitininkės Diana ir Emilija, kurios dalinosi prisiminimais iš buvusių ankstesnių stovyklų, atsakė į ateitininkų klausimus. O vakare vadovui Kasparui talkino vesti linksmavakarį ,,Liuob šuoktė, liuob dainioutė“. O bebendraudami suskaičiavome, kad šiemet stovykla jubiliejinė – trisdešimtoji. Džiaugėmės, kad su mumis stovykloje šiandien buvo ir šių stovyklų pradininkė Stanislava Sandarienė. Po pietų atvyko tikybos mokytoja, tautodailininkė Jadvyga Odinienė, kuri papasakojo apie seniausius žemaičių amatus. Vienas iš tokių amatų yra vėlimas. Todėl ateitininkai mokėsi velti kempinę su muilu viduje. Parsiveš namo kaip dovaną sau, galės praustis. Leidžiantis saulei ėjome atsisveikinti su jūra.
Tikybos mokytoja V. Gedeminienė
